Kalbėjimo plano pavyzdys

Kaip paruošti kalbėjimo planą?

Kalbėjimo plano pavyzdys 10 ir 12 klasei Aptarkime itin svarbią viešojo kalbėjimo egzamino dalį, kalbėjimo planą. Kaip paruošti puikų planą jūsų kalbai? Kaip kalbos planas turėtų atrodyti? Išsamiai atsakysime į iškeltus klausimus ir pavyzdžių pagalba pavaizduosime kokie elementai kalbėjimo plane turėtų būti. Taip pat pateiksime kalbėjimo plano pavyzdžio struktūrą, kas turėtų padėti ruošiantis planą savo kalbėjimui.

2016 m. NEC (Nacionalinis egzaminų centras) paskelbė, jog nuo šių metų kalbėjimo planas yra privalomas, todėl jį ruošti turės kiekvienas 10 ir 12 klasės mokinys. Pagal NEC reikalavimus, kalbėjimo planas turi būti išplėstinis. Ką tai reiškia? Kaip išplėstinis planas turi atrodyti? Žemiau pateikiame kalbėjimo plano struktūra ir pavyzdį.

Kalbėjimo plano struktūra:

PLANAS

Temos pavadinimas

Pagrindinė mintis –

ĮŽANGA

Pristatoma tema. Citatos, mintys, metaforos ir kt. Įvedami būsimi argumentai.

DĖSTYMAS

Teiginys.

Argumentas.
Argumentas.
Argumentas.

Dalinė išvada.

Teiginys.

Argumentas.
Argumentas.
Argumentas.

Dalinė išvada.

Teiginys.

Argumentas.
Argumentas.
Argumentas.

Dalinė išvada.

IŠVADOS

Kiekvienos pastraipos dalinių išvadų apibendrinimas.

INFORMACINIAI ŠALTINIAI:

Knygos, kuriomis remtasi. Internetinės nuorodos ir kt.;
Knygos, kuriomis remtasi. Internetinės nuorodos ir kt.;
Knygos, kuriomis remtasi. Internetinės nuorodos ir kt..

Kalbėjimo plano pavyzdys:

PLANAS

Kaip vaizduojama emigranto dalia XX a. II pusės ir šiuolaikinėje lietuvių literatūroje? Savo mintis pagrįskite pavyzdžiais.

ĮŽANGA

Dar senovės graikų dramaturgas Euripidas sakė: „Didžiausia nelaimė ― savosios tėvynės netekti“. Šią nelaimę patiria ir emigrantai, išvykdami iš tėvynės. Prarasdamas gimtąją šalį, kartu netenki ryšio su sava kalba, kultūra, žmonėmis ir aplinka. Nepaisant emigracijos minusų, kasmet šis procesas tik didėja. Emigranto dalia literatūroje buvo aptariama tiek XX amžiaus II pusėje, tiek aprašoma ir šiuolaikinių rašytojų. Savo kalboje apžvelgsiu, kuo panašus ir kuo skiriasi XX amžiaus II pusės ir dabartinių rašytojų vaizduojamas emigrantas.

DĖSTYMAS

Palikus tėvynę yra susiduriama su kasdienybės rutina.

Emigrantai dirba sunkius ir nuobodžius darbus.
Tiek XX amžiaus II pusėje, tiek dabar aprašomas emigrantas bando įprasminti savo egzistenciją.
Seniau ir dabar emigrantai svetimoje šalyje išgyvena beprasmybę.

Dalinė išvada - Taigi tiek XX amžiaus antros pusės, tiek ir mūsų dienų rašytojai emigrantą vaizduoja kaip atsidūrusį kasdienybės monotonijoje.

XX amžiaus antrosios pusės kūrėjas emigrantas dar išsaugojęs tautinę savimonę, tuo tarpu dabartiniais laikais vaizduojami veikėjai, bandantys atsikratyti savo kilmės.

Pokario rašytojai emigrantai savo kūryboje nepamiršta Lietuvos.
XX amžiaus II pusės emigravusiems poetams artima lietuviška kultūra.
Šiuolaikinio rašytojo vaizduojamas emigrantas gėdijasi savo kilmės.

Dalinė išvada - Taigi XX amžiaus II pusės ir dabartinėje literatūroje emigrantų santykis su tėvyne yra skirtingas.

XX amžiaus II pusėje daugelis žmonių, priešingai nei dabartiniais laikais, emigrantais tapo ne savo noru.

XX amžiaus II pusės istorinės aplinkybės lėmė prievartinę kultūros žmonių emigraciją.
Emigranto dalia XX amžiaus II pusės literatūroje skaudi ir žiauri.
Šiais laikais žmonės emigruoja siekdami geresnės karjeros.

Dalinė išvada - XX amžiaus antroje pusėje emigrantų dalia buvo skaudi dėl prievartinio tėvynės palikimo, o šių laikų prozoje emigrantai vaizduojami kaip savarankiškai išvykę iš savo šalies.

IŠVADOS

Emigracija literatūroje aktuali buvo tiek XX amžiaus II pusėje, tiek ir šiuolaikinių rašytojų kūryboje. Išeivio dalia visada vaizduojama jautriai, nes tai skaudi ir aktuali tema. Nors literatūroje apie emigrantus, kurią skiria visas amžius, yra panašumų, tokių kaip patiriama beprasmybė ir monotonija, tačiau tada ir dabar vaizduojama išvykusiųjų iš tėvynės dalia skiriasi kalbant apie santykį su tėvynę ir emigracijos priežastis.