
Sveiki, atėjo tie lemtingi metai, kuomet teks laikyti lietuvių kalbos valstybinį arba mokyklinį brandos egzaminą? Tuomet jums itin pravartu žinoti, kokie yra privalomi autoriai ir jų kūriniai.
Mes skubame jums į pagalbą, vadovaudamiesi NŠA (nacionaline švietimo agentūra), sudarėme privalomų autorių sąrašus.
Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino II dalis
Lietuvių kalbos ir literatūros (B) privalomų kūrinių sąrašas:
1. K. Donelaitis, „Metai“ (ištraukos).
2. A. Baranauskas, „Anykščių šilelis“.
3. Maironis, pasirinkti eilėraščiai.
4. V. Mykolaitis-Putinas, „Altorių šešėly“ ir pasirinkti eilėraščiai.
5. B. Sruoga, „Dievų miškas“.
Lietuvių kalbos ir literatūros (A) privalomų kūrinių sąrašas:
1. K. Donelaitis, „Metai“.
2. J. V. Gėtė (J. W. Goethe), „Faustas“ (ištraukos).
3. A. Mickevičius (A. Mickiewicz), pasirinkti eilėraščiai ar pasirinktos poemos (dramos) ištraukos.
4. A. Baranauskas, „Anykščių šilelis“.
5. Maironis, pasirinkti eilėraščiai.
6. V. Mykolaitis-Putinas, „Altorių šešėly“ ir pasirinkti eilėraščiai.
7. J. Savickis, pasirinktos novelės.
8. B. Sruoga, „Dievų miškas“.
9. A. Škėma, „Balta drobulė“.
Visų privalomų autorių konspektas yra čia.
Naujas 11-12 kl. skaitinių sąrašas
III gimnazijos klasė (išplėstis A kursas)
Apšvieta:
K. Donelaitis, „Metai“; J. V. Gėtė (J. W. Goethe), „Faustas“ (ištraukos)
Romantizmas:
A. Mickevičius (A. Mickiewicz), pasirinkti eilėraščiai ar pasirinktos poemos (dramos) ištraukos; A. Baranauskas, „Anykščių šilelis“; Maironis, pasirinkti eilėraščiai;
Realizmas:
J. Biliūnas arba Žemaitė, pasirinkti apsakymai (apysaka) (bent vienas pasirinktas autorius iš nurodytųjų). Realizmas XIX a. pasaulio ir Lietuvos kitakalbėje literatūroje (bent vienas pasirinktas autorius): O. de Balzakas (H. de Balzac) „Šagrenės oda“; E. Brontė (E. Brontë), „Vėtrų kalnas“; F. Dostojevskis, „Nusikaltimas ir bausmė“; G. Floberas (G. Flaubert), „Ponia Bovari“; H. Ibsenas (H. Ibsen), pasirinkta drama; G. de Mopasanas (G. de Maupassant), pasirinktos novelės; E. Ožeškova (E. Orzeszkowa), „Prie Nemuno“; Stendalis (Stendhal), „Raudona ir juoda“; L. Tolstojus, „Ana Karenina“ ar kitas pasirinktas šių ar kitų autorių kūrinys (kūriniai).
Modernizmas. XX a. pirmoji pusė:
Šatrijos Ragana, „Sename dvare“ arba J. Tumas-Vaižgantas, „Nebylys“ arba „Dėdės ir dėdienės“ (bent vienas pasirinktas kūrinys iš nurodytųjų); K. Binkis, „Generalinė repeticija“ arba V. Krėvė, „Skirgaila“ arba B. Sruoga, „Milžino paunksmė“ (bent vienas pasirinktas kūrinys iš nurodytųjų); V. Mykolaitis-Putinas, „Altorių šešėly“ ir pasirinkti eilėraščiai; J. Savickis, pasirinktos novelės; J. Aistis, B. Brazdžionis arba H. Radauskas, pasirinkti eilėraščiai (bent vienas pasirinktas autorius iš nurodytųjų).
Modernizmas XX a. pirmosios pusės pasaulio ir Lietuvos kitakalbėje literatūroje (bent vienas pasirinktas autorius):
M. Bulgakovas, „Meistras ir Margarita“; T. S. Eliotas (T. S. Eliot), pasirinkti eilėraščiai ar poema; F. S. Ficdžeraldas (F. S. Fitzgerald), „Didysis Getsbis“; V. Folkneris (W. Faulkner), „Triukšmas ir įniršis“; E. Hemingvėjus (E. Hemingway), „Atsisveikinimas su ginklais“; H. Hesė (H. Hesse), „Stepių vilkas“; F. Kafka, „Metamorfozė“; A. Kamiu (A. Camus), „Maras“ arba „Svetimas“; M. Kulbakas (M. Kulbak), „Vilnius“; T. Manas (Th. Mann), pasirinktos novelės; J. O’Nilas (E. O’Neill), „Elektrai skirta gedėti“; R. M. Rilkė (R. M. Rilke), pasirinkti eilėraščiai; V. Vulf (V. Woolf), „Ponia Delovėj“ ar kitas pasirinktas šių arba kitų autorių kūrinys (kūriniai)
IV gimnazijos klasė (išplėstinis A kursas)
XX a. vidurio katastrofų literatūra:
B. Krivickas, pasirinkti eilėraščiai arba V. Mačernis, „Vizijos“, „Metai“ (pasirinkti eilėraščiai) arba S. Nėris, pasirinkti eilėraščiai iš rinkinio „Prie didelio kelio“ (bent vienas pasirinktas autorius iš nurodytųjų); B. Sruoga, „Dievų miškas“.
XX a. vidurio katastrofų refleksija pasaulio ir Lietuvos kitakalbėje literatūroje (bent vienas pasirinktas autorius):
A. Achmatova, „Requiem“; S. Aleksijevič, „Karo veidas nemoteriškas“; P. Levis, „Jei tai žmogus“; Dž. Orvelas (G. Orwell), „1984-ieji“; A. Solženicynas, „Gulago archipelagas“ (ištraukos); A. Suckeveris (A. Suckever), „Žaliasis akvariumas“; K. Vonegutas (K. Vonnegut), „Skerdykla Nr. 5“; V. G. Zėbaldas (W. G. Sebald), „Austerlicas“; ar kitas pasirinktas kūrinys (kūriniai).
Modernizmas. XX a. antroji pusė:
A. Škėma, „Balta drobulė“.
XX a. antrosios pusės lietuvių proza (bent vienas pasirinktas autorius):
J. Aputis, pasirinkti apsakymai; R. Granauskas, „Jaučio aukojimas“ arba pasirinkti apsakymai; M. Katiliškis, „Miškais ateina ruduo“; T. S. Kondrotas, pasirinkti apsakymai; I. Meras, „Lygiosios trunka akimirką“; B. Pūkelevičiūtė, „Aštuoni lapai“; B. Radzevičius, pasirinkti apsakymai; S. Šaltenis, pasirinkti apsakymai; B. Vilimaitė, pasirinkti apsakymai; ar kitas pasirinktas kūrinys (kūriniai).
XX a. antrosios pusės lietuvių poezija (bent vienas pasirinktas autorius):
K. Bradūno, J. Degutytės, S. Gedos, A. Mackaus, Just. Marcinkevičiaus, M. Martinaičio, N. Miliauskaitės, A. Nykos-Niliūno, Liūnės Sutemos, J. Vaičiūnaitės, T. Venclovos ar kitų poetų pasirinkti eilėraščiai. XX a. antrosios pusės lietuvių drama (bent vienas pasirinktas autorius): Just. Marcinkevičius, „Mažvydas“; K. Ostrauskas, „Gyveno kartą senelis ir senelė“; A. Škėma, „Ataraxia“; ar kitas pasirinktas kūrinys.
XX a. antrosios pusės modernizmas ir postmodernizmas pasaulio ir Lietuvos kitakalbėje literatūroje (bent vienas pasirinktas autorius):
M. Atvud (M. Atwood), „Oriksė ir Gržlys“; S. Beketas (S. Beckett), „Belaukiant Godo“; Ch. L. Borchesas (J. L. Borges), „Smėlio knyga“; J. Brodskis, pasirinkti eilėraščiai; U. Ekas (U. Eco), „Rožės vardas“; Dž. Faulzas (J. Fowles), „Prancūzų leitenanto moteris“; G. Grasas (G. Grass), „Skardinis būgnelis“; B. Hrabalas (B. Hrabal), pasirinkti apsakymai arba apysaka; K. Išiguras (K. Ishiguro), „Neleisk man išeiti“; M. Kundera (M. Kundera), „Nepakeliama būties lengvybė“; G. Garsija Markesas (G. García Márquez), „Šimtas metų vienatvės“; Č. Milošas (Cz. Miłosz), pasirinkti eilėraščiai ir esė; K. Skujeniekas (K. Skujenieks), pasirinkti eilėraščiai; V. Šymborska (W. Szymborska), pasirinkti eilėraščiai; O. Tokarčuk (Tokarczuk), „Varyk savo arklą per mirusiųjų kaulus“; S. Žadanas (S. Žadan), eilėraščiai arba „Internatas“ ar kitas šių ar kitų autorių pasirinktas kūrinys (kūriniai).
Šiuolaikinė lietuvių literatūra (nuo 1988 m.) skirstoma į keturius potipius:
Šuolaikinė lietuvių proza (bent vienas pasirinktas autorius):
R. Gavelis, „Jauno žmogaus memuarai“; L. Gutauskas, „Vilko dantų karoliai“; J. Ivanauskaitė, „Kaip užsiauginti baimę“ (pasirinkti apsakymai); D. Kalinauskaitė, „Niekada nežinai“ (pasirinkti apsakymai); R. Kmita, „Pietinia kronikas“; J. Kunčinas, „Tūla“; V. Papievis, „Eiti“; K. Sabaliauskaitė, „Silva rerum“; A. Šlepikas, „Mano vardas – Marytė“ ar kitas šių arba kitų autorių kūrinys (kūriniai).
Šiuolaikinė lietuvių poezija (bent vienas pasirinktas autorius):
D. Čepauskaitės, G. Grajausko, A. A. Jonyno, D. Kajoko, G. Kazlauskaitės, A. Marčėno, G. Norvilo, R. Stankevičiaus, S. Parulskio ar kitų autorių pasirinkti eilėraščiai.
Šiuolaikinė lietuvių drama (bent vienas pasirinktas autorius):
L. S. Černiauskaitė, „Liučė čiuožia“; G. Grajauskas, „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“; M. Ivaškevičius, „Madagaskaras“ arba „Išvarymas“ ar kitas šių arba kitų autorių kūrinys.
Šiuolaikinė lietuvių esė (bent vienas pasirinktas autorius):
L. Donskio, K. Navako, M.Martinaičio, S. Parulskio, P. Pukytės, G. Radvilavičiūtės, J. Sasnausko, D. Staponkutės, T. Venclovos ar kitų autorių pasirinktos esė.
Jeigu ši informacija jums buvo naudinga, prašome pasidalinti su draugais 🙂